 Pavasaris. Dauguma mūsų išsitraukėme akinius nuo saulės, nes ji gana įkyriai spigina. Aplinkui bunda gamta, o mes džiaugiamės jau atriedančiu pavasariu. Deja, visai greta mūsų gyvena žmonės... šiek tiek kitokie nei mes, šiek tiek kitaip besidžiaugiantys pasauliu. Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre savo dienas leidžia vaikai, kurie labai norėtų savo akytėmis pažiūrėti į saulę ir ją pamatyti. Negalėjau atsisakyti Ivetos Lekeckaitės pasiūlymui kartu su savo meilūnu Kamiu sudalyvauti šunų terapijoje šiems vaikams. Ir tikrai nepasigailėjau praleidusi valandą laiko su tais smalsiais, kantriais ir labai švelniais vaikais. Jie su susidomėjimu glostė Kamiu kailį, lygino su berno zenenhundų ir vižlos kailiukais, čiupinėjo dideles ausis, o pasakyti kad šuo panašus į lapiuką bandydavo pasakoti kaip jie lapę įsivaizduoja. Stengėmės padovanoti šypsenų ir meilės, nubučiuoti visas mažas rankytes, atsakyti į visus klausimus. Namo grįžome labai pakylėti ir tikrai žinome, kad dar kartą nuvažiuosime.
0 Comments
|
"Valhalos Sargų" šunų gyvenimas, parodos ir pasiekimaiArchyvas
August 2016
Kategorijos
All
|
RSS Feed