Kas tai yra degeneratyvinė mielopatija (DM)?
Degeneratyvinė mielopatija – tai progresuojanti stuburo smegenų liga, kuri išsivysto vyresnio amžiaus šunims. Ši liga pasižymi užslėpta pradžia, kuri dažniausiai pasireiškia, kai šuniui būna 8-14 metų. Ji prasideda kaip koordinacijos sutrikimas (ataksija – ataxia angl.) galinėse galūnėse. Ligos paveiktas gyvūnas svirduliuos vaikščiodamas, gali pariesti ar net vilkti pėdą. Tai gali prasidėti vienoje galinėje galūnėje ir vėliau apimti kitą. Ligai progresuojant, galūnės tampa silpnos, šuo pradeda lenktis per nugarą, pradeda sunkiai išlikti stovimoje pozicijoje. Silpnumas didėja su laiku, kol šuo nustoja vaikščioti. Ligos klinika gali tęstis nuo 6 iki 12 mėnesių, kol šuo tampa visiškai paraližuotu gale. Jeigu liga toliau progresuoja – šuo nustoja valdyti tuštinimąsi, o tuo pačiu atsiranda ir silpnumas priekinėse galūnėse. Ligai progresuojant vystosi kvėpavimo nepakankamumas ir šuo miršta. Paprastai ši fazė nepasiekiama, šeimininkai savo augintinius užmigdo kiek anksčiau.Vienintelė paguoda, jog DM yra neskausminga liga.
Degeneratyvinė mielopatija – tai progresuojanti stuburo smegenų liga, kuri išsivysto vyresnio amžiaus šunims. Ši liga pasižymi užslėpta pradžia, kuri dažniausiai pasireiškia, kai šuniui būna 8-14 metų. Ji prasideda kaip koordinacijos sutrikimas (ataksija – ataxia angl.) galinėse galūnėse. Ligos paveiktas gyvūnas svirduliuos vaikščiodamas, gali pariesti ar net vilkti pėdą. Tai gali prasidėti vienoje galinėje galūnėje ir vėliau apimti kitą. Ligai progresuojant, galūnės tampa silpnos, šuo pradeda lenktis per nugarą, pradeda sunkiai išlikti stovimoje pozicijoje. Silpnumas didėja su laiku, kol šuo nustoja vaikščioti. Ligos klinika gali tęstis nuo 6 iki 12 mėnesių, kol šuo tampa visiškai paraližuotu gale. Jeigu liga toliau progresuoja – šuo nustoja valdyti tuštinimąsi, o tuo pačiu atsiranda ir silpnumas priekinėse galūnėse. Ligai progresuojant vystosi kvėpavimo nepakankamumas ir šuo miršta. Paprastai ši fazė nepasiekiama, šeimininkai savo augintinius užmigdo kiek anksčiau.Vienintelė paguoda, jog DM yra neskausminga liga.
DM kaip liga pasaulyje yra žinoma daugiau nei penkiasdešimt metų, ir pirmiausiai oficialiai aprašyta kaip Vokiečių aviganių liga. Būtent dėl šios priežasties dauguma žmonių manė, kad šia liga serga tik Vokiečių aviganiai, nors liga yra gerokai plačiau paplitusi ir liečia Valų korgių veisles. Kiek labiau ji paplitus pas Valų korgius pembrukus, nors tikėtina, kad veterinarai ne taip dažnai diagnozuoja šią ligą kitose veislėse ir fiksuoja jos pasireiškimą. Ši liga dar kartais yra vadinama chronine degeneratyvine radikulomielopatija arba CDRM.
Stuburo smegenų sandara DM prasideda stuburo smegenyse, krūtininėje dalyje (Thoracic T1-T12 intervale). Jeigu mes pažvelgtume per mikroskopą į stuburo smegenis šuns, kuris neseniai mirė nuo degeneratyvinės mielopatijos, mes pamatysime šviesiojo stuburo smegenų audinio degeneraciją (nykimą). Šiame audinyje pilna nervinių skaidulų, kurios perduoda nervinius impulsus iš pagrindinių galvos smegenų į galūnes ir atgal. Degeneruojantis procesas ne tik sukelia demielinizaciją (tai skaidulų perduodančių informaciją dengiamojo audinio nykimas), bet ir aksonų nykimą (aksonas – tai neuroninės ląstelės atsišakojimas, kuriuo informacija yra perduodama iš neurono kitai ląstelei), taip sukeldamas negrįžtamai nutrauktą galvos smegenų ir galūnių komunikaciją. Degeneratyvinę mielopatiją gana sudėtinga diagnozuoti kliniškai ir paprastai diagnostika vykdoma eliminacijos būdu – atmetant visas kitas galimas diagnozes. Stuburo smegenų sutrikimams ar pažeidimams tirti geriausiai tinka MBR (magnetinių bangų rezonanso tyrimas, MRI angl.) ir mielografija (nugaros smegenų rentgenografinis tyrimas, prieš tai į stuburo kanalą suleidus rentgenokontrastinės medžiagos). Vienintelis būdas visiškai patvirtinti DM diagnozę, tai mikroskopinis stuburo smegenų tyrimas po skrodimo. Šiuo metodu turi būti fiksuojami DM būdingi pakitimai stuburo smegenyse, kurių nebūna prie jokių kitų diagnozių.
Tokiame kontekste būtų labai protinga pakalbėti ir apie stuburo smegenų ligas ar sužeidimus, kurie gali turėti panašius simptomus kaip ir DM. Kitaip nei DM, dauguma šių ligų ar kondicijų gali būti sėkmingai gydomos, todėl svarbu žinoti, ko ieškoti ir kaip bandyti pagelbėti gyvūnui. Vienas dažniausių sutrikimų yra tarpslankstelinių diskų išvaržos. Tarpslanksteliniai diskai yra tarsi saugos pagalvės, apsaugančios slankstelius ir stuburo smegenis, tačiau išsivysčius išvaržai, diskai sukelia spaudimą į stuburo smegenis ir taip gali išsivystyti galūnių nejudrumas, diskoordinacija ar paralyžius. Trumpakojės ir ilgaliemienės veislės nedažnai patiria pasislinkusių diskų sukeliamus stuburo smegenų sutrikimus, tačiau kaip ir kitos galimybės: augliai, cistos, infekcijos ir sužeidimai – tai gali būti nesunkiai diagnozuojama rentgeno ar mielografijos tyrimais, o tuo lengviau nustatoma naudojant kompiuterinę tomogramą ar magnetinių bangų rezonanso tyrimus. Gero neurologo konsultuojami tokie ligoniai gali ne tik sulaukti būklės palengvėjimo bet ir visiško išgijimo.
Tokiame kontekste būtų labai protinga pakalbėti ir apie stuburo smegenų ligas ar sužeidimus, kurie gali turėti panašius simptomus kaip ir DM. Kitaip nei DM, dauguma šių ligų ar kondicijų gali būti sėkmingai gydomos, todėl svarbu žinoti, ko ieškoti ir kaip bandyti pagelbėti gyvūnui. Vienas dažniausių sutrikimų yra tarpslankstelinių diskų išvaržos. Tarpslanksteliniai diskai yra tarsi saugos pagalvės, apsaugančios slankstelius ir stuburo smegenis, tačiau išsivysčius išvaržai, diskai sukelia spaudimą į stuburo smegenis ir taip gali išsivystyti galūnių nejudrumas, diskoordinacija ar paralyžius. Trumpakojės ir ilgaliemienės veislės nedažnai patiria pasislinkusių diskų sukeliamus stuburo smegenų sutrikimus, tačiau kaip ir kitos galimybės: augliai, cistos, infekcijos ir sužeidimai – tai gali būti nesunkiai diagnozuojama rentgeno ar mielografijos tyrimais, o tuo lengviau nustatoma naudojant kompiuterinę tomogramą ar magnetinių bangų rezonanso tyrimus. Gero neurologo konsultuojami tokie ligoniai gali ne tik sulaukti būklės palengvėjimo bet ir visiško išgijimo.
DM vs Sveikos stuburo smegenys
SOD1
Lūžis ligos istorijoje – genas atrastas
Devyniasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais, Dr. Joan Coates Misurio universitete, kartu su kitais mokslininkais kolegomis, pradėjo projektą skirtą studijuoti DM valų korgių ir vokiečių bokserių veislėse. Visą šį tyrimą rėmė AKC Šunų sveikatos asociacija ir Amerikos Valų korgių pembrukų klubas (PWCCA). Korgių ir bokserių savininkai buvo paprašyti siųsti savo augintinių kraujo pavyzdžius, taip pat aukoti stuburo smegenų audinius gautus po šuns mirties. 2008 metais šio projekto vystymesi įvyko lūžis – jie atrado geną, kuris buvo tiesiogiai siejamas su DM! Kadangi DM turi labai daug sąsajų su žmogiška liga amiotrofine lateraline skleroze (ALS arba Lou Gehrig‘o liga http://www.sorimpeksas.com/lt/pacientams/id/3874 ), mokslininkų komanda ieškojo DM lemiančio geno tame pačiame regione kuriame buvo rastas ir ALS genas. Jie atrado kad bokseriai ir korgiai kuriems buvo nustatyta DM turėjo dvi mutavusio geno SOD1 (superoksido dismutazės enzymas) kopijas (AA), kai būtent SOD1 yra atsakingas už laisvųjų radikalų sunaikinimą organizme. Sveiki šunys (be DM) turėjo arba abi nemutavusias kopijas (GG) arba po vieną skirtingą (AG) bet kas keisčiau: jie galėjo būti ir (AA) ir neturėti išsivysčiusios DM. (pastebėjimas, kad skirtingose organizacijose gali būti skirtingas žymėjimas, OFA sveikus individus be DM žymi (NN)). Nors šis keistas neatitikimas gali būti paaiškintas tuo, kad renkant pavyzdžius rizikos grupėje esantys šunys (AA) buvo per jauni ir jų susirgusių skaičius galėjo padidėti einant laikui. Išskyrus mutavusį geną buvo jau tik laiko klausimas, kada pasaulį pasieks genetinis testas, kuris šiai dienai yra tiesiog trys šepetėliai, šuns seilių mėginiams paimti.
Testų atsakymai atsiunčiami pateikiant vieną iš trijų galimų atsakymų:
Sveikas, švarus, laisvas... (Free, clear, healthy GG arba NN) – tai reiškia kad šuo nesirgs šia liga, kad gali būti naudojamas veisime su bet kokiu kitokį statusą turinčiu šunimi ir kad jo atžalos nesirgs šia liga.
Nešiotojas (Carrier AG arba AN) – tai reiškia, kad šuo gali veisiant duoti DM sergančių šuniukų, jeigu bus kergiamas su kitu Nešiotoju arba Rizikos grupėje esančiu šunimi, tačiau pats šia liga nesirgs. Mokslininkai pabrėžė, kad iki pat šio momento nebuvo nei vieno korgio Nešiotojo, kuris būtų numiręs su diagnozuota DM, todėl galima drąsiai kergti, kad korgio Nešiotojo galimybė susirgti DM yra artima absoliučiam nuliui. Nors internete galima rasti spekuliacijų, kurios remiasi ne korgių DM statistika.
Rizikos grupė, paveiktas... (At Risk, Affected AA) – reiškia kad šuo gali susirgti DM. Kiek statistiškai korgių suserga – šiek tiek žemiau.
Lūžis ligos istorijoje – genas atrastas
Devyniasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais, Dr. Joan Coates Misurio universitete, kartu su kitais mokslininkais kolegomis, pradėjo projektą skirtą studijuoti DM valų korgių ir vokiečių bokserių veislėse. Visą šį tyrimą rėmė AKC Šunų sveikatos asociacija ir Amerikos Valų korgių pembrukų klubas (PWCCA). Korgių ir bokserių savininkai buvo paprašyti siųsti savo augintinių kraujo pavyzdžius, taip pat aukoti stuburo smegenų audinius gautus po šuns mirties. 2008 metais šio projekto vystymesi įvyko lūžis – jie atrado geną, kuris buvo tiesiogiai siejamas su DM! Kadangi DM turi labai daug sąsajų su žmogiška liga amiotrofine lateraline skleroze (ALS arba Lou Gehrig‘o liga http://www.sorimpeksas.com/lt/pacientams/id/3874 ), mokslininkų komanda ieškojo DM lemiančio geno tame pačiame regione kuriame buvo rastas ir ALS genas. Jie atrado kad bokseriai ir korgiai kuriems buvo nustatyta DM turėjo dvi mutavusio geno SOD1 (superoksido dismutazės enzymas) kopijas (AA), kai būtent SOD1 yra atsakingas už laisvųjų radikalų sunaikinimą organizme. Sveiki šunys (be DM) turėjo arba abi nemutavusias kopijas (GG) arba po vieną skirtingą (AG) bet kas keisčiau: jie galėjo būti ir (AA) ir neturėti išsivysčiusios DM. (pastebėjimas, kad skirtingose organizacijose gali būti skirtingas žymėjimas, OFA sveikus individus be DM žymi (NN)). Nors šis keistas neatitikimas gali būti paaiškintas tuo, kad renkant pavyzdžius rizikos grupėje esantys šunys (AA) buvo per jauni ir jų susirgusių skaičius galėjo padidėti einant laikui. Išskyrus mutavusį geną buvo jau tik laiko klausimas, kada pasaulį pasieks genetinis testas, kuris šiai dienai yra tiesiog trys šepetėliai, šuns seilių mėginiams paimti.
Testų atsakymai atsiunčiami pateikiant vieną iš trijų galimų atsakymų:
Sveikas, švarus, laisvas... (Free, clear, healthy GG arba NN) – tai reiškia kad šuo nesirgs šia liga, kad gali būti naudojamas veisime su bet kokiu kitokį statusą turinčiu šunimi ir kad jo atžalos nesirgs šia liga.
Nešiotojas (Carrier AG arba AN) – tai reiškia, kad šuo gali veisiant duoti DM sergančių šuniukų, jeigu bus kergiamas su kitu Nešiotoju arba Rizikos grupėje esančiu šunimi, tačiau pats šia liga nesirgs. Mokslininkai pabrėžė, kad iki pat šio momento nebuvo nei vieno korgio Nešiotojo, kuris būtų numiręs su diagnozuota DM, todėl galima drąsiai kergti, kad korgio Nešiotojo galimybė susirgti DM yra artima absoliučiam nuliui. Nors internete galima rasti spekuliacijų, kurios remiasi ne korgių DM statistika.
Rizikos grupė, paveiktas... (At Risk, Affected AA) – reiškia kad šuo gali susirgti DM. Kiek statistiškai korgių suserga – šiek tiek žemiau.
Laboratorijos atsakymas apie DM statusą veislyno kalei Nireno Making Mischief
OFA oficialūs duomenys 2016 balandžio mėnesiui. Taigi, kiek korgių suserga DM?
Šis klausimas lieka neatsakytu, tačiau galime kalbėti apie šiokią tokią statistiką.
Kai kurie At risk korgiai, nugyveno ilgą gyvenima (14 ir daugiau metų) ir jų stuburo smegenys buvo paaukotos tyrimams. Jos nebuvo pažeistos DM. Pavyzdžiui viena korgių veisėja turėjo du vienos vados At risk šunis: vienas iš jų susirgo DM būdamas 13 metų amžiaus, kitas buvo užmigdytas būdamas 14 su viršumi ir neturėjo jokių pakitimų nei elgsenoje, nei stuburo smegenyse. Kiti veisėjai taip pat skelbė apklausoje pastebėję, kad nemato DM priklausomybės nuo naudotų linijų ar kraujų, ar net artimų giminystės ryšių.
Kol kas atliktos apklausos yra per mažos, bet jos mums parodo pradinę 30% galimybę, kad DM At risk šuo susirgs šia liga. Šis procentas gali išaugti sulig senstant respondentų šunims, arba sumažėti, jeigu kuo daugiau veisėjų testuojančių savo šunis užpildytų klausimynus. Taigi, kol apklausos apsiribos minimaliais apklaustųjų skaičiais – tol išliks nemaža klaidos galimybė. Tačiau bet kuriuo atveju, yra aišku kad tai nėra visiškai mažas procentas, bet taip pat toli gražu nesiekia ir 100%.
Veisimas – kaip elgtis?
Kaip eliminuoti DM iš veisimo programos vis dar išlieka kontraversišku kausimu. OFA skelbiama statistika sako kad 53%Valų korgių pembrukų yra At risk (AA), 36% - Carrier (AN) ir tik 11% Clear (NN) (duomenys iš OFA puslapio paimti 2016 04 01). Ši statistika nelabai ir pasikeitė nuo to laiko, kai buvo pradėta testuoti DM ir šiuo metu atspindi beveik 3000 korgių pembrukų DM statusą (dauguma šių šunų yra iš JAV). Kadangi geno mutacijos paplitimas yra labai žymus, negalima kalbėti tiesiog apie Nešiotojų ir Rizikos grupės šunų eliminavimą iš veisimo programų. Net ir tokioje didelėje šalyje kaip JAV, tai sunaikintų genetinę veislės įvairovę ir sukurtų dar didesnę problemą. Jeigu prie šių duomenų dar būtų galima pridėti ir visus Europoje testuotus šunis, galbūt tai padėtų suvokti problemos masiškumą ir atrasti galimus sprendimo būdus.
Idealiu atveju, visi At risk ir Carrier šunys turėtų būti veisiami tik su Clear šunimis. Bet žinant, kad tokių šunų yra tik 11%, tai taip pat tampa problema. Visų pirma tai vis tiek baigsis genetinės įvairovės sumažėjimu ilgalaikėje perspektyvoje, o visų antra, tai tampa dideliu galvos skausmu veisėjui, kuris savo Nešiotojai ar Rizikos grupėje esančiai kalei tiesiog negali surasti tinkamo Sveiko patino, arba atvirkščiai.
Štai kokius variantus mes galime gauti atsižvelgdami į tyrimo rezultatus (t.y. genetinė tikimybių teorija, kuri pasitvirtintų ištyrus daug šuniukų ir jų rezultatus suvedus į vieną sistemą. Realybėje gaunamų palikuonių tyrimai vienoje vadoje gali neatitikti šių procentuočių) :
Šis klausimas lieka neatsakytu, tačiau galime kalbėti apie šiokią tokią statistiką.
Kai kurie At risk korgiai, nugyveno ilgą gyvenima (14 ir daugiau metų) ir jų stuburo smegenys buvo paaukotos tyrimams. Jos nebuvo pažeistos DM. Pavyzdžiui viena korgių veisėja turėjo du vienos vados At risk šunis: vienas iš jų susirgo DM būdamas 13 metų amžiaus, kitas buvo užmigdytas būdamas 14 su viršumi ir neturėjo jokių pakitimų nei elgsenoje, nei stuburo smegenyse. Kiti veisėjai taip pat skelbė apklausoje pastebėję, kad nemato DM priklausomybės nuo naudotų linijų ar kraujų, ar net artimų giminystės ryšių.
Kol kas atliktos apklausos yra per mažos, bet jos mums parodo pradinę 30% galimybę, kad DM At risk šuo susirgs šia liga. Šis procentas gali išaugti sulig senstant respondentų šunims, arba sumažėti, jeigu kuo daugiau veisėjų testuojančių savo šunis užpildytų klausimynus. Taigi, kol apklausos apsiribos minimaliais apklaustųjų skaičiais – tol išliks nemaža klaidos galimybė. Tačiau bet kuriuo atveju, yra aišku kad tai nėra visiškai mažas procentas, bet taip pat toli gražu nesiekia ir 100%.
Veisimas – kaip elgtis?
Kaip eliminuoti DM iš veisimo programos vis dar išlieka kontraversišku kausimu. OFA skelbiama statistika sako kad 53%Valų korgių pembrukų yra At risk (AA), 36% - Carrier (AN) ir tik 11% Clear (NN) (duomenys iš OFA puslapio paimti 2016 04 01). Ši statistika nelabai ir pasikeitė nuo to laiko, kai buvo pradėta testuoti DM ir šiuo metu atspindi beveik 3000 korgių pembrukų DM statusą (dauguma šių šunų yra iš JAV). Kadangi geno mutacijos paplitimas yra labai žymus, negalima kalbėti tiesiog apie Nešiotojų ir Rizikos grupės šunų eliminavimą iš veisimo programų. Net ir tokioje didelėje šalyje kaip JAV, tai sunaikintų genetinę veislės įvairovę ir sukurtų dar didesnę problemą. Jeigu prie šių duomenų dar būtų galima pridėti ir visus Europoje testuotus šunis, galbūt tai padėtų suvokti problemos masiškumą ir atrasti galimus sprendimo būdus.
Idealiu atveju, visi At risk ir Carrier šunys turėtų būti veisiami tik su Clear šunimis. Bet žinant, kad tokių šunų yra tik 11%, tai taip pat tampa problema. Visų pirma tai vis tiek baigsis genetinės įvairovės sumažėjimu ilgalaikėje perspektyvoje, o visų antra, tai tampa dideliu galvos skausmu veisėjui, kuris savo Nešiotojai ar Rizikos grupėje esančiai kalei tiesiog negali surasti tinkamo Sveiko patino, arba atvirkščiai.
Štai kokius variantus mes galime gauti atsižvelgdami į tyrimo rezultatus (t.y. genetinė tikimybių teorija, kuri pasitvirtintų ištyrus daug šuniukų ir jų rezultatus suvedus į vieną sistemą. Realybėje gaunamų palikuonių tyrimai vienoje vadoje gali neatitikti šių procentuočių) :
Taigi dabar, bet koks veisimo kombinacijos pasirinkimas, kuris mums duos mažiau nei 50% At risk palikuonių yra laikytinas tinkamu. Tarp jų, ir Carrier su Carrier veisimas, nes čia tikimybė At risk šunų yra 25%, kas yra mažiau nei bendras At risk kiekis populiacijoje (53%).
Veisimo programoms labai padėtų, jeigu visi veisėjai ištirtų savo turimus šunis ir padarytų prieinamus duomenis, kad būtų galima lengviau surasti Sveikus patinus ir kales, ir kad protingai dėliojant veisimo programas būtų išsaugotos stipriausios ir gražiausios linijos. Taip pat labai svarbu yra informuoti šuniukų pirkėjus, kad Nešiotojas šuniukas yra puikus namų agintinis, kuris niekada nesusirgs DM, o visus veisimui tinkamus Sveikus šunis rezervuoti su galimybe naudoti veisime.
Veisimo programoms labai padėtų, jeigu visi veisėjai ištirtų savo turimus šunis ir padarytų prieinamus duomenis, kad būtų galima lengviau surasti Sveikus patinus ir kales, ir kad protingai dėliojant veisimo programas būtų išsaugotos stipriausios ir gražiausios linijos. Taip pat labai svarbu yra informuoti šuniukų pirkėjus, kad Nešiotojas šuniukas yra puikus namų agintinis, kuris niekada nesusirgs DM, o visus veisimui tinkamus Sveikus šunis rezervuoti su galimybe naudoti veisime.
Valhalos Sargo veislyno šunų genetinių tyrimų rezultatai:
Rizikos grupėje veisime naudotų (ateityje naudojamų) šunų skaičius: 2, Nešiotojų: 11, Sveikų: 7.
Kaip apsisaugoti nuo ligos?
Deja, priemonių ar vaistų išvengti DM nėra. Nėra aišku kol kas, kas būtent “paleidžia” ligos mechanizmą. Pagrindinė priemonė yra naudojantis genetinių tyrimų rezultatais kuo mažiau veisti At risk šuniukų. Šunims, kuriems jau pasireiškė DM gydytojai fizioterapeutai pataria fizioterapinius kursus, vaikšiojimą vandenyje, plaukimą, kad kuo ilgiau stuburo smegenys išliktų funkcionalios.
Pabaigai:
Kaip apsisaugoti nuo ligos?
Deja, priemonių ar vaistų išvengti DM nėra. Nėra aišku kol kas, kas būtent “paleidžia” ligos mechanizmą. Pagrindinė priemonė yra naudojantis genetinių tyrimų rezultatais kuo mažiau veisti At risk šuniukų. Šunims, kuriems jau pasireiškė DM gydytojai fizioterapeutai pataria fizioterapinius kursus, vaikšiojimą vandenyje, plaukimą, kad kuo ilgiau stuburo smegenys išliktų funkcionalios.
Pabaigai:
Informacija:
Copyrighted © Valhalos Sargas
- Research in Degenerative Myelopathy with Special Emphasis on Corgis By Bobbie Mayer PhD, USA; https://www.welshcorgi-news.ch/Gesundheit/DM_research_eng.pdf
- Awano, Tomoyuki, et al. "Genome-wide association analysis reveals a SOD1 mutation in canine degenerative myelopathy that resembles amyotrophic lateral sclerosis." Proceedings of the National Academy of Sciences 106.8 (2009): 2794-2799.
- Clemmons, R. M. "Degenerative myelopathy." The Veterinary clinics of North America. Small animal practice 22.4 (1992): 965-971.
- Information on DM and on the DNA test: http://www.caninegeneticdiseases.net/DM/mainDM.htm
- OFA link to buy the DNA test: http://www.offa.org/dnatesting/dm.html
- For DNA tests in Europe: http://laboklin.de/
Copyrighted © Valhalos Sargas
RSS Feed