![]() Valų korgio standarto interpretavimas ir supratimas - tai itin slidi, kai kam skaudi, ir sudėtinga tema. Diskusijos apie standarto suvokimą vyksta visų veislių augintojų ir veisėjų grupėse ar forumuose. Visų pirma privalome suprasti, kad kiekvieno veislinio šuns standartas turi tam tikras interpretavimo laisves, kurios ir suteikia galimybę atsirasti ne vienam tos pačios veislės tipui. Tuo pačiu standartas kartais gali būti keičiamas, priklausomai nuo ilgalaikių veislėje vyraujančių tendencijų arba visuotinai pripažįstamų veisimo nuostatas keičiančių valstybinių įstatymų (pvz.: uodegų, ausų kupiravimas ir kirpimas). Tačiau kai kas šiuo metu patvirtintame standarte yra parašyta taip tiksliai, kad tereikia įsivaizduojamos liniuotės, ar svarstyklių prieš parodą. Taigi ši interpretacija paruošta remiantis daugeliu šaltinių, pagrindiniai jų - FCI ir AKC standartai, stengiamasi susisteminti pagrindinius dalykus ir išvesti svarbiausias standarto gaires, į kurias turėtų dėmesį atkreipti visi su korgiais pembrukais vienaip ar kitaip susiję asmenys. Labiausiai reikėtų aptarti tas sritis, kurias standartas nusako aiškiausiai. FCI standarte korgis pembrukas aprašomas kaip dėmesingas, visada dirbti pasiruošęs šuo su žvitriomis akimis ir lapišku snukiu. Pagrindinė proporcija nusakanti korgio galvos išmatavimus - 3:5 - vadinasi snukio ilgis yra lygus trims vienetams, o likusi plokščios kaukuolės dalis turi atitikti 5 vienetus. Snukutis trumpesnis nei likusi kaukuolės dalis nuo stopo, vidutiniškai užpildyta po akimis (stiprus užpildymas po akimis sukuria netinkamą išraišką), su stipriu apatiniu žandikauliu. Nosies ir akių apvadų pigmentacija - juoda. Kitas itin svarbus dalykas valų korgių pembrukų fiziologijoje, tačiau kiek mažiau parėžiamas FCI standarte, bet itin akentuojamas AKC standarte: tai krūtinės ląstos ir krūtinkaulio ilgis. Tai gyvybiškai svarbios kūno dalys, esant joms nepakankamo ilgio šuns plaučiai ir širdis yra neapsaugoti nuo išorinių sužeidimų, o kadangi korgis pembrukas yra darbinis šuo, kurio paskirtis bėgioti įvairiais paviršiais paskui galvijus - tokie fiziologiniai pakitimai jam gali būti mirtini. Šiuo metu pastebima tendencija - trumpėjančios krūtinės ląstos ir krūtinkauliai. Jeigu šuns krūtinkaulio ir krūtinės ląstos ilgis yra pakankamo ilgio - šuns viršaus linija stovint ir judesyje bus labai lygi. Kita šiuo metu besivystanti tendencija - tai, kad visuomet buvusi vidutinio dydžio veisle (kalės 10-11 kg; patinai iki 12 kg, ūgis 25,4-30,5 cm ties ketera) korgiai pradėjo sunkėti ir didėti. Kai kurie veislės egzemplioriai idealioje parodinėje būsenoje sveria 17-18 kg patinai, kalės 15 kg.
Abu standartai įvardina tuos pačius rimtus nusižengimus, kurie turėtų būt diskvalifikuotini: per daug dideli arba per daug maži egzemplioriai, nulinkę ausys, "pūkučiai" (fluffy - daugiau apie kailio spalvas ir struktūrą šioje nuorodoje), "mėlyni", netinkamomis baltomis žymėmis, viena ar abiem mėlynomis akimis šunys. Visa kita yra standarto variacijos ir galimybės jį suprasti per savo prizmę. Dėka šio laisvumo veislė vystosi, joje atsiranda tipai, dėka to laisvumo atėjus į parodas būna į ką pažiūrėti. FCI valų korgių pembrukų standartas - http://www.fci.be/uploaded_files/039g01-en.doc AKC valų korgių pembrukų standartas - http://www.akc.org/breeds/pembroke_welsh_corgi/breed_standard.cfm Vertimas ir adaptacija ©Valhalos Sargas Nuotraukos panaudotos su savininkų žinia.
0 Comments
Leave a Reply. |
Details
Archyvas
April 2016
Kategorijos
All
|