 FCI-Standard N° 14 / 03.06.2009 / GB ŠVEDŲ VALHUNDAS (Västgötaspets) KILMĖ: Švedija. ORIGINALAUS STANDARTO PUBLIKAVIMO DATA : 26.03.2009. PASKIRTSIS : Ganantis varovas. KLASIFIKACIJA F.C.I.: Grupė 5 : Špicai ir pirmityvios veislės. Sekcija 3: Šiaurės sarginiai ir ganymo šunys. Be darbinio bandymo. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA: Švedų valhundai yra laikoma autentiška Švedijos veisle, nors dar kyla hipotezių dėl kilmės, kadangi turi daug sąsajų su Valų korgiais. Vienaip ar kitaip vikingai arba atgabeno į korgius panašius šunis į Švediją, arba į valhundus panašius šunis nugabeno į Britanijos salyną – šis klausimas niekada nebus atsakytas. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai teigia, kad valhundai tikrai kilo iš Švedijos. Visus laurus išsaugant ir pripažįstant šią veisle švediška reikėtų atiduoti Bjorn von Rosen’ui. Ankstyvais 1940’aisiais von Rosen’ui buo pasakyta, kad senojo tipo ganančiųjų šunų populiacija vis dar išlikusi Vakarų Gotijos regione. Maždaug Varos lygumose buvo rastas vienalypis šnų tipas, kad ir nedidelis savo kiekiu, tačiau toks, kad buvo galima pradėti veisimą. Veislės tipas buvo praplėstas ir išlaikytas neprarandant darbinių savybių. BENDRA IŠVAIZDA: Mažas, žemomis kojomis, stiprus šuo. Išvaizda ir išraiška atspindi atsargų, sargų ir energingą šunį. SVARBIOS PROPORCIJOS: Santykis tap aukščio ties ketera ir kūno ilgio yra 2:3. Aukštis iki žemiausios krūtinės vietos negali būti mažesnis nei 1/3 viso ūgio ties ketera. ELGESYS/TEMPERAMENTAS: Sargus, energingas, bebaimis ir visada pasiruošęs. GALVA: Aiškios formos ir pakankamai ilga. Kaukuolės ir nosies kaulai lygiagretūs. KRANIALINĖ DALIS: Žiūrint iš viršaus, taip pat kaip ir iš šono vidutiniškai plati ir tolygiai sueinanti link nosies. Kaukuolė : Beveik plokščia. Stopas : Gerai išreikštas. SNUKIS: Nosis: Juoda. Žiūrint iš šono šiek tiek pleišto formos, kiek trumpesnė nei visa kaukuolė. Lūpos: Gerai dengiančios ir prigludę. Žandikaulis/Dantys: Apatinis žandikaulis šiek tiek pleišto formos, stiprus, bet ne per ilgas. Idealus žirkliškas sąkandis, su visais lygiais ir gerai išsivysčiusiais dantimis. Akys: Vidutinio dydžio, ovalios, tamsiai rudos spalvos. Ausys: Vidutinio dydžio, smailais galiukais, pastatytos. Ausies oda stora ir tvirta nuo ausies pagrindo iki galiuko, apaugusios švelniais plaukeliais ir labia judrios. Ausies ilgis turi šiek tiek viršyti jos plotį prie pagrindo. KAKLAS: Ilgas, su stipriu raumenynu ir geru pastatymu. KŪNAS Viršutinė linija: šiek tiek kylanti gale, su puikiais raumenimis. Juosmuo: Trumpas, platus ir stiprus. Nugaros pabaiga: Plati ir šiek tiek besileidžianti žemyn. Krūtinė: Ilga su geru gyliu. Pakankamai išlenkti šonkauliai. Žiūrint iš priekio krūtinė turi būti ovali, o iš šono – elipsės formos. Ji siekia 2/5 priekinių kojų ilgio, žiūrint iš šono žemiausias krūtinės taškas yra iškart už alkūnės. Krūtinkaulis matomas, tačiau ne itin išreikštas. Apatinė linija ir pilvas: Pilvas šiek tiek įtrauktas. UODEGA : Du leistini uodegos tipai: ilga ir įvairaus ilgio natūraliai trumpa uodega. Abejais atvejais nėra nurodomas uodegos nešimo tipas, kadangi nėra nustatytos normos. GALŪNĖS: Su tvirtais kaulais. PRIEKINĖS GALŪNĖS: Pečiai: Ilgi, horizantoliai plokštumai pastatyti 45 laipsnių kampu. Žąstai: Šiek tiek trumpesni nei pečiai ir pastatyti aiškiai matomu kampu. Žąstai gana arti prigludę prie šonkaulių, tačiau vis viena labai judrūs. Dilbiai: Žiūrint iš priekio šiek tiek išlenkti, bet tik tiek kad būtų laisvi judesiai susiję su apatine krūtinės dalimi. Pėdutės: Elastingos. GALINĖS GALŪNĖS: Žiūrint iš galo – lygiagrečios. Šlaunys: Plačios, raumeningos. Keliai: Gerai išreikštais kampais. Apatinė šlaunų dalis: tik šiek tiek ilgesnė nei atstumas nuo kulno iki žemės.. Kulno sąnarys: Gerai išreikštais kampais. Čiurnos: Vidutinio ilgio. PĖDOS: Vidutinio dydžio, trumpos, ovalios, nukreiptos tieisiai su stipriais padais, suspaustais pirštais. EIGASTIS/ JUDĖJIMAS: Darnus, su geru siekiu ir jėga. KAILIS PLAUKAI: Viršutiniai akuotai vidutinio ilgio, kieti, prigludę. Povilnė minkšta ir tanki. Kailis trumpas ant galvos ir priekinėse kojų dalyse, gali būti ilgesnis ant kaklo, gerklės, krūtinės ir užpakalinių kojų užpakalinėse šlaunų dalyse (šortai). SPALVA: Pilka, pilkai ruda, pilkai gelsva, raudonai geltona ar raudonai ruda. Šviesesni tokio paties atspalvio kaip paminėti aukščiau plaukai gali būti ant nosies, gerklės, krūtinės, pilvo, šortuose ir ant pėdučių. Tamsesni plaukai matomi ant nugaros, kaklo ir šonų. Šviesesnės žymės ant skruostų ir pečių (taip vadinamos pakinktų žymės) yra labai pageidaujamos. Balta spalva leidžiama ant snukio kaip siaura balta “liepsna”, dėmė ant kaklo ar nedidelė apykaklė. Balta spalva leidžiama ant krūtinės, ant priekinių ir galinių kojų, tačiau baltos kojinytės, neturėtų būti aukštesnės nei per pusę kojų ilgio. ŪGIS IR SVORIS: Ūgis ties ketera Patinai: 33 cm (idealus ūgis) Kalės: 31 cm (idealus ūgis) Toleruotini 2 cm aukštesni arba 1 cm žemesni nei nurodyta nukrupimai. TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardytų punktų turi būti laikomas trūkumu, kurio rimtumas turėtų būti tiesiogiai susijęs su nukrypimo lapsniu ir jo įtaka šuns sveikatai ir gėrovei.
RIMTI TRŪKUMAI:
DISKVALIFIKUOTINI TRŪKUMAI:
Bet kuris individas rodantis fizinius ar elgesio nukrypimus turėtų būti diskvalifikuojamas. P.S. : Patinai privalo turėti dvi pilnai išsivysčiusias ir nusileidusias sėklides. Vertimas: Kristina Kazlauskaitė-Gresevičienė
0 Comments
Leave a Reply. |
Archyvas
April 2016
Kategorijos
All
|
RSS Feed